Kalėdinis susibūrimas 2010 12 16
Pakylėtos nuotaikos, pilnos džiaugsmo akys, sotūs pilvukai, daugybė dovanų - štai viso susibūrimo džiaugsmai!
Buvo dvylika patiekalų, kurių įvairovę sąlygojo tai, kad kiekviena ruošė po vieną valgį. Stalą puošė kūčiukai ir tikras naminis kisielius.
Kūčiukų tradicijos Lietuvoje tokios gilios, jog neveltui sakoma, kad šių dienų Kūčių stalas, jei ant jo nėra kūčiukų ir šiems apipilti pasaldyto aguonų pieno, tai ne Kūčių stalas. Kūčiukai - tai prėskūs, nedideli miltiniai kepinėliai. Pavadinimų įvairovė išties stebina - tai ir kleckučiai, prėskučiai, galkutės, kalėdukai, buldikai, pyragiukai, balbolikai, bambolikai, parpeliai, pulkeliai, ir kukuliai, propuliai, paršeliukai, šližikai ir kt.
Skirtinguose Lietuvos regionuose kūčiukų gamybos tradicijos buvo skirtingos. Pavyzdžiui, Dzūkijoje kartais ant krosnies pado kepdavo paplotį, kurį sulaužydavo ir merkdavo į aguonpienį. Suvalkijoje kūčiukai buvo ne tik daug didesni negu dabartiniai, bet dažnai turėjo ilgo volelio formą.
Kūčiukų simbolinė reikšmė atėjusi iš pagonybės - senovėje žiemos saulėgrįžos metu protėviams buvo aukojamas duonos kepalas. Vėliau duonos aukojimas pakeistas simboliniu kūčiukų valgymu.
Kisielius – nealkoholinis desertinis gėrimas, verdamas dažniausiai iš įvairių vaisių ir uogų, papildomai įdedant krakmolo, kad gėrimas sutirštėtų. Paplitęs Rytų ir Šiaurės Europoje.
Šiais laikais kisieliai dažnai verdami iš parduotuvėse perkamų kisielių pusfabrikačių - briketėlių arba miltelių pavidalo mišinių įpakuotų maišeliuose. Pastarieji kisieliaus pusfabrikačiai dažniausiai gaminami naudojant sintetinius dažiklius ir skonines medžiagas.
Kisieliai verdami skysti arba tiršti, priklausomai nuo krakmolo kiekio. Tiršti kisieliai valgomi šaukšteliu.
Kisielius dažnai gaminamas iš braškių, serbentų, agrastų, aviečių, vyšnių, rabarbarų, spanguolių. Uogos verdamos vandenyje, vėliau skystis nukošiamas per kiaurasamtį, uogos patrinamos, kad išsiskirtų visos sultys. Likęs vanduo su sultimis pasaldinamas, įdedama krakmolo ir maišoma, kad krakmolas nesušoktų į gabaliukus.
Avižinis kisielius
Senoviškiausias Lietuvoje kisielius, būdingas kūčių stalo patiekalas. Verdamas iš avižų.
Spanguolių kisielius
Lietuviškas tradicinis kisielius, laikomas tradiciniu kūčių patiekalu. Verdamas iš spanguolių.
Kai pilni pilvai ir nuotaika gera! Mamytės buvo įdarbintos vaikučių sekretorėmis ir rašė Kalėdų seneliui į Suomiją laiškus. Taip pat gamino atvirukus: ant paruoštų šablonų dėjome vaikų delniukų antspaudus. Visą laiką liejosi smagios šnekos apie mus mamas, apie mūsų galimybes ir esamas aplinkybes būti su šeima, su vaiku ir pačiai su savimi. Programos kulminacija tapo Kalėdų senio padėjėja, kuri dovanėlėmis apdovanojo ne tik vaikučius, bet ir pačias mamas.
Dovanų dovanėlių niekam nepritrūko, laimės šulinys visada suteikia džiaugsmo ir smalsaus smagumo :)
Visų įspūdžių apsakyti neįmanoma, ačiū visoms, kas buvote kartu!
Draugystės akademija
Buvo dvylika patiekalų, kurių įvairovę sąlygojo tai, kad kiekviena ruošė po vieną valgį. Stalą puošė kūčiukai ir tikras naminis kisielius.
Kūčiukų tradicijos Lietuvoje tokios gilios, jog neveltui sakoma, kad šių dienų Kūčių stalas, jei ant jo nėra kūčiukų ir šiems apipilti pasaldyto aguonų pieno, tai ne Kūčių stalas. Kūčiukai - tai prėskūs, nedideli miltiniai kepinėliai. Pavadinimų įvairovė išties stebina - tai ir kleckučiai, prėskučiai, galkutės, kalėdukai, buldikai, pyragiukai, balbolikai, bambolikai, parpeliai, pulkeliai, ir kukuliai, propuliai, paršeliukai, šližikai ir kt.
Skirtinguose Lietuvos regionuose kūčiukų gamybos tradicijos buvo skirtingos. Pavyzdžiui, Dzūkijoje kartais ant krosnies pado kepdavo paplotį, kurį sulaužydavo ir merkdavo į aguonpienį. Suvalkijoje kūčiukai buvo ne tik daug didesni negu dabartiniai, bet dažnai turėjo ilgo volelio formą.
Kūčiukų simbolinė reikšmė atėjusi iš pagonybės - senovėje žiemos saulėgrįžos metu protėviams buvo aukojamas duonos kepalas. Vėliau duonos aukojimas pakeistas simboliniu kūčiukų valgymu.
Kisielius – nealkoholinis desertinis gėrimas, verdamas dažniausiai iš įvairių vaisių ir uogų, papildomai įdedant krakmolo, kad gėrimas sutirštėtų. Paplitęs Rytų ir Šiaurės Europoje.
Šiais laikais kisieliai dažnai verdami iš parduotuvėse perkamų kisielių pusfabrikačių - briketėlių arba miltelių pavidalo mišinių įpakuotų maišeliuose. Pastarieji kisieliaus pusfabrikačiai dažniausiai gaminami naudojant sintetinius dažiklius ir skonines medžiagas.
Kisieliai verdami skysti arba tiršti, priklausomai nuo krakmolo kiekio. Tiršti kisieliai valgomi šaukšteliu.
Kisielius dažnai gaminamas iš braškių, serbentų, agrastų, aviečių, vyšnių, rabarbarų, spanguolių. Uogos verdamos vandenyje, vėliau skystis nukošiamas per kiaurasamtį, uogos patrinamos, kad išsiskirtų visos sultys. Likęs vanduo su sultimis pasaldinamas, įdedama krakmolo ir maišoma, kad krakmolas nesušoktų į gabaliukus.
Avižinis kisielius
Senoviškiausias Lietuvoje kisielius, būdingas kūčių stalo patiekalas. Verdamas iš avižų.
Spanguolių kisielius
Lietuviškas tradicinis kisielius, laikomas tradiciniu kūčių patiekalu. Verdamas iš spanguolių.
Kai pilni pilvai ir nuotaika gera! Mamytės buvo įdarbintos vaikučių sekretorėmis ir rašė Kalėdų seneliui į Suomiją laiškus. Taip pat gamino atvirukus: ant paruoštų šablonų dėjome vaikų delniukų antspaudus. Visą laiką liejosi smagios šnekos apie mus mamas, apie mūsų galimybes ir esamas aplinkybes būti su šeima, su vaiku ir pačiai su savimi. Programos kulminacija tapo Kalėdų senio padėjėja, kuri dovanėlėmis apdovanojo ne tik vaikučius, bet ir pačias mamas.
Dovanų dovanėlių niekam nepritrūko, laimės šulinys visada suteikia džiaugsmo ir smalsaus smagumo :)
Visų įspūdžių apsakyti neįmanoma, ačiū visoms, kas buvote kartu!
Draugystės akademija
